Lietuvoje veikiantis verslas neišnaudoja savo potencialo regionuose, kur jo saitai su vietos bendruomenėmis jų pačių vertinimu yra gana silpni. Kol įvairios verslo socialinės iniciatyvos ir projektai sutelkti iš esmės didžiuosiuose miestuose, regionuose, kartu – ir Utenoje, verslo socialinė atsakomybė gyventojų suprantama pirmiausiai kaip skaidrus didesnio nei minimalus atlyginimo mokėjimas. Tačiau Utenoje veikiantis verslas su tuo sutikti nenori.
Verslo socialinės atsakomybės skatinimo kampaniją „Ne tik sau“ inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsakė reprezentatyvią visos šalies gyventojų apklausą. Paaiškėjo, jog sąžiningumas darbuotojų atžvilgiu aktualiausias regionų centruose ir kaimo vietovėse, čia ne vokeliuose mokamų atlyginimų tikisi atitinkamai 51 ir 39 proc. apklaustųjų, kai didmiesčiuose tokių – 34 procentai.
Potencialo yra, išskyrus...aplinkosaugą
Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas pastebi, kad regionuose verslas turi progą sustiprinti ryšius su vietos gyventojais. Juo labiau, kad čia praktiškai nuolat trūksta darbuotojų.
„Regionuose 18 proc. gyventojų socialiai atsakinga įmone laikytų tą, kuri savanoriškai vykdo ar remia socialines iniciatyvas, 13-14 proc. – bet kokias iniciatyvas, didinančias gyventojų gerovę. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kur būtų paprasčiausiai nepataikyta. Regionų gyventojai nepripažintų su aplinkosauga susijusių projektų, kadangi čia dėmesys gamtos klausimams kur kas silpnesnis negu didmiesčiuose“, – sako konfederacijos generalinis direktorius.
Mokymus bei seminarus organizuojančios įmonės „PersonPremier“ strateginio valdymo ekspertas-konsultantas Tomas Staniulis pastebi, kad verslo įsitraukimo į socialinius projektus mastas Lietuvoje turi daug potencialo augti.
„Lietuvoje tai taip pat daroma, tik dar palyginti nedideliu mastu. Tačiau šiuolaikinėms įmonėms nebepakanka vien siekti pelno – vis reiklesni ir sąmoningesni vartotojai ima teikti pirmenybę prekės ženklams, kurių filosofija jiems priimtina. Dažnai tai reiškia etišką, atsakingą įmonės elgesį. Tai taikytina ir darbuotojams. Talentingi ir perspektyvūs darbuotojai gali rinktis, su kuo nori dirbti, ir noriau renkasi įmones, kurių propaguojamos vertybės jiems priimtinos“, – teigia T. Staniulis.
Utenoje – puikus atsakingos įmonės pavyzdys
Tai, jog įmonei svarbus ne tik pelnas, patvirtina ir SBA grupės įmonės „Utenos trikotažo“ personalo vadovė Sandra Mykolaitienė. Pašnekovė pasakoja, šių metų pradžioje „Utenos trikotažui“ buvo suteiktas bene griežčiausias tarptautinis socialinės atsakomybės sertifikatas, patvirtinantis bendrovės darbo aplinkos kokybę. Šio standarto tikslas – užtikrinti etišką darbdavystės praktiką, kuri remiasi Tarptautinėmis darbo organizacijos konvencijomis, Pasauline žmogaus teisių deklaracija, JT konvencijomis ir tarptautiniais susitarimais. Kitaip tariant, standarte įvardinti reikalavimai darbdaviui yra žymiai platesni nei reikalaujama Lietuvos teisės aktai.
„Šį sertifikatą Lietuvoje turi vos kelios įmonės, o tekstilės sektoriuje esame viena iš dviejų bendrovių, kurios ryžosi šiam įsipareigojimui. Paprastai kalbant, tai įrodymas, kad bendrovė vykdo socialiai atsakingą ir tvarų verslą̨, veikia skaidri atlygio sistema, užtikrinta saugi, motyvuojanti darbo aplinka, skiriamas dėmesys lyčių lygybės, nediskriminavimo įsipareigojimams. Aktyviai veikianti darbuotojų profesinė sąjunga padeda užtikrinti sėkmingą dialogą tarp įmonės vadovybės ir darbuotojų“, – sako S. Mykolaitienė.
Šiuo metu, kai pasaulinės tendencijos krypsta į sąmoningumą, aplinkosaugą, ekologiją, socialinę atsakomybę, užsakovai vertina ne tik galutinį produktą – nemažiau svarbūs tampa procesai, kaip, iš ko ir kokiomis sąlygomis produktai kuriami. Vis dėlto, įmonės darbuotojai labiau vertina ne pasaulines tendencijas, o tai, ką jie asmeniškai patiria darbo aplinkoje.
Atlyginimas – dar ne viskas
Darbuotojų įsitraukimas bei efektyvus darbas priklauso ne vien tik nuo atlygio dydžio. Ne mažiau svarbūs ir kiti faktoriai: darbo aplinka, socialinės garantijos, papildomos naudos, įmonės dalyvavimas socialiniame bendruomenės gyvenime.
„Bendrovės vizija, misija, tikslai bei puoselėjamos vertybės skatina nuolat ieškoti naujų būdų, kaip puoselėti kolektyvo tarpusavio ryšį, vidinę kultūrą, bendruomeniškumą – tai yra labai svarbu. Šiemet „Motinos dienos“ proga fabriko moterims, kurios sudaro bene 80 % viso kolektyvo, padovanojome galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio. Sulaukėme labai didelio darbuotojų aktyvumo ir tokios akcijos palaikymo“, – pasakoja S. Mykolaitienė.
Pasak S. Mykolaitienės, „Utenos trikotažo“ darbuotojai vertina bendrovės socialines iniciatyvas: didžiuojasi, kai įmonė prisideda prie miesto renginių, kai buriamas kolektyvas bendroms iniciatyvoms – kraujo donorystės akcijoms ar beglobių gyvūnų paramai. Tačiau labiausiai darbuotojai tikisi darbdavio dėmesio darbinėse situacijose: operatyviai sprendžiant iškilusias problemas, išklausant darbuotojų lūkesčius, girdint kiekvieno darbuotojo problemas bei įsiklausant į pasiūlymus.
„Šiais metais atnaujinome kolektyvinę sutartį, kuri užtikrina didesnę apsaugą, mažina administracinį mechanizmą, padeda sklandžiau komunikuoti ir rasti bendrus susitarimus tarp įmonės ir jos darbuotojų. „Utenos trikotažo“ kolektyvinėje sutartyje numatytos papildomos išmokos ir privilegijos, kurių nereikalauja Darbo kodeksas ar kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Esame viena iš nedaugelio Utenos regiono įmonių, kurios turi tokį gausų socialinį paketą darbuotojams” – priduria „Utenos trikotažo“ personalo vadovė Sandra Mykolaitienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter“ tyrimai rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 dieną atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo 1010 18-75 metų gyventojų.