Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šią vasarą ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių jau ištraukė 47 skenduolius, iš jų 4 nepilnamečius. Laimei, ugniagesiai išgelbėjo 6 gyventojus, iš jų 1 vaiką.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug kalbama apie invazinio augalo Sosnovskio barščio paplitimą Lietuvoje. Ne išimtis ir Utenos rajonas. 2017 metais Utenos rajone nustatyta 15 Sosnovskio barščių augimviečių. Didžiausias plotas – 3,5 ha su Sosnovskio barščiais plyti privačiuose sklypuose Stapšėnų kaime Tauragnų seniunujoje. Kitos mažesnį plotą (nuo 0,01 iki 0,5 ha) užimančios teritorijos aptinkamos Bajoriškių k., Antalgės k., Leliūnų k., Tautgirių k., Saldutiškio mstl., Pučkoriškių k., Akmeniškių k., Šeimaties k., Ilčiukų k., Užpalių k., Kuprių k., Traidžiūnų k., ir Grybelių k.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) informuoja, kad iki liepos 15 d. visi miško valdytojai turi deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomuose miškuose, taip pat už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Tai aktualu gyventojams, kurie pardavė medieną ar nenukirstą mišką ir pajamų gavo šių metų pirmajame pusmetyje. Juridiniai asmenys šį mokestį moka kas mėnesį, iki kito mėnesio 15 d.

Gėlo vandens šaltiniai – upės, ežerai, marios, požeminiai vandenys – tai bene brangiausias ir reikšmingiausias Lietuvos išteklius, kurio stygių ima justi vis daugiau pasaulio valstybių. Vis dėlto, per pastaruosius 15 metų šalies vidaus vandenų būklė negerėja: dėl taršos ir toliau dumblėja ežerai, užauga upės, dažnas vandens žydėjimo reiškinys. Didžiausias vandens taršos šaltinis azoto junginiais, skatinančiais šiuos reiškinius – žemės ūkio veikla. Todėl būtina ieškoti sprendimų, padėsiančių sumažinti šių junginių patekimą į vandens telkinius, pagerinti vandens telkinių būklę ir išsaugoti švarius gėlo vandens telkinius ateities kartoms.