Nors pavasarinių orų sausasis periodas eina į pabaigą, pernykštės sausos žolės gaisrai dar nesibaigia. Yra žinoma, kad tokie gaisrai kyla dėl gyventojų neatsakingo elgesio, kuomet atliekant švarinimo darbus savo ūkiuose ar sodybose yra deginama sausa žolė.
Jos deginimas yra draudžiamas, kadangi tai yra pavojinga tiek aplinkai, tiek žmogui. Ugnis gali išplisti į miškus, pievas, durpynus, tačiau svarbiausia, kad atviroje teritorijoje plintanti ugnis dažnai pasiekia ir sunaikina gyvenamuosius pastatus bei kitą žmonių turtą.
Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai džiaugiasi, kad jų įdėtos pastangos į prevencinį – agitacinį darbą, jau kelinti metai duoda rezultatų. Valdyboje vykdomos įvairios akcijos, kurių metu ugniagesiai gelbėtojai bei Valstybinės priešgaisrinės priežiūros darbuotojai intensyviai bendrauja su rajonų gyventojais, seniūnijų bendruomenėmis, švietimo įstaigomis aiškindami apie saugų elgesį su ugnimi.
Lentelėje pateikiama Utenos apskrities rajonuose per 4 metus kilusių gaisrų statistika bei 2018 metų pirmame ketvirtyje registruotų gaisrų skaičius.
Galima matyti ryškų gaisrų skaičiaus mažėjimą visoje Utenos apskrityje. Ugniagesiai viliasi, kad tokį gaisrų skaičiaus mažėjimą atvirose teritorijose lemia ne tik orų sąlygos, bet ir apskrities augantis gyventojų sąmoningumas, tačiau, akivaizdu ir tai, kad visos apskrities gyventojų gyvenamuosiuose namuose bei jų priklausiniuose (pagalbinio ūkio pastatuose) gaisrų skaičius bėgant metams kinta labai nežymiai. Atsižvelgdami į tai, ugniagesiai gelbėtojai 2018 metais vasario – lapkričio mėnesiais lankys gyventojus, juos konsultuos gaisrinės saugos klausimais, patars, kaip tinkamai eksploatuoti turimus šildymo įrenginius. Visoje apskrityje ugniagesiai aplankys 6800 gyvenamųjų būstų, o Utenos rajone – 2000 gyvenamųjų būstų.
Nepaisant ugniagesių gelbėtojų dedamų pastangų, vis dar pasitaiko pavasarinių gaisrų, kurių metu nudega dideli plotai pievų, miškų. Šie gaisrai, kyla, kuomet sausą pernykštę žolę žemių savininkai ar naudotojai uždega tyčia, manydami, kad žalia žolė nudegusiuose pievų plotuose greičiau sudygs, o vasaros metu ją bus lengviau nušienauti. Tačiau žmonės nesusimąsto, kad liepsna per degančią sausą žolę plinta itin greitai ir ją suvaldyti paprastai būna labai sunku. Kartais pasitaiko atvejų, kai tokiuose gaisruose žūsta ir patys gaisrą sukėlę ar jį gesinti bandę žmonės.
2018 metų kovo – balandžio mėnesiais Utenos rajone yra kilę virš 30 pievų gaisrų. Štai kovo 29 d. žolės gaisras kilo Užpalių sen., Linskio k. Šio gaisro metu išdegė 100 a žolės bei 59 a sodinto miško. Balandžio 9 d. Saldutiškio sen., Sėliškių k. nuo kūrenamo laužo užsidegė žolė ir išdegė apie 8 ha pievos.
Dažnai sausos žolės gaisrus sukelia gyventojai, padegdami pernykštę žolę tyčia. Tačiau neretai tokio gaisro sukėlėjais tampa vaikai, išdykaudami su ugnimi. Galima teigti, kad dažniausiai pievų gaisrai kyla dėl netyčinės žmonių veikos – nuo be priežiūros paliktos besikūrenančios laužavietės ar nuo ne vietoje numestos neužgesintos nuorūkos. Kartais pievose sausos žolės gaisrai kyla žmonėms tvarkant teritoriją ir neatsakingai deginant sugrėbtas į krūvas augalinės kilmės laukininkystės ir daržininkystės atliekas, senų šiaudų rulonus, šakų krūvas ir pan. Jei minėtos atliekos deginamos laužavietėje, aplinkui kurią yra nepjautos sausos žolės plotai, o dažnai tai daroma ir pučiant stipriam vėjui, kyla labai didelė tikimybė, kad nuo menkiausios kibirkšties užsidegs ir aplink laužavietę esanti sausa žolė. Žmonės, stovėdami prie pat laužo, pastebi, kad už keleto metrų nuo laužavietės pradeda degti sausa žolė, tačiau gaisro užgesinti patys nebepajėgia ir kviečia ugniagesius. Nutinka ir taip, kad gaisras išplinta, o jo metu būna sunaikinamas svetimas turtas, tai žmogui, kuris norėjo susitvarkyti aplinką, gali tekti atlyginti ir už gaisro padarytus materialinius nuostolius, ir už gamtai padarytą žalą.
Nuo 2016 m. liepos 14 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-504, reglamentuojantis augalinės kilmės atliekų deginimą – „Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis". Už pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Fiziniams asmenims, padegus nenupjautos ir nesugrėbtos sausos žolės plotus, gresia bauda nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 120 iki 350 eurų. Užsidegus sausos žolės plotams nuo netinkamai kūrenamo laužo, asmenims gresia administracinė bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 60 iki 300 eurų. Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų.
Svarbu žinoti, kad tvarkant aplinką ir norint sudeginti sugrėbtos sausos žolės, nukritusių medžių lapų atliekas, sausas šakas ar kitus surinktus (sugrėbtus) krūvose augalus, tai galima daryti tik kaimo vietovėse, ne arčiau kaip 30 m atstumu iki bet kokio statinio (minėtas atliekas draudžiama deginti miestuose ir miesteliuose). Apie kūrenamas atliekų krūvas neturi būti sausos nenupjautos žolės (tai daryti būtų saugiausia suartoje dirvoje), kūrenimui turi būti pasirinkta nevėjuota diena. Pats deginimas turi būti nuolat stebimas (rekomenduotina, kad stebėtojas turėtų nors ir pačias primityviausias ugnies gesinimo priemones), baigus kūrenimą, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ar panašiai. Ruošiant maistą atviroje teritorijoje, kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, buitines krosneles, rūkyklas, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.
Pastebėjus degančios žolės plotus, būtina kuo skubiau informuoti tarnybas bendruoju pagalbos numeriu 112. Laiku iškviesta pagalba gali padėti išgelbėti šimtus hektarų degančios žolės arba šalia stovinčius pastatus. Pamačius degančius nedidelius, neaukštos žolės plotus, galima patiems mėginti užgesinti ugnį, žolę užplakant medžių šakomis, kastuvu ar kitomis priemonėmis, užpilant vandeniu ar žemėmis, užtrypiant kojomis.Svarbu paminėti, kad gesinant degančios žolės plotus, negalima artintis prie liepsnos prieš vėją.