Puoselėjant ir prižiūrint Utenos miesto ir rajono želdynus ir želdinius nuolat šalinami tik nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išvirtę, nulūžę, išpuvę, pasvirę didesniu negu 45 laipsnių kampu, pažeisti stiebo ir šaknų puvinio, apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų, keliantys pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui medžiai ir krūmai. Su saugotinais medžiais atsisveikinti tenka įgyvendinant parkų, kvartalų ar kitų teritorijų tvarkymo, statybos projektus. Tuomet dalis medžių nukertami formuojant naujas erdves, esamus želdinius keičiant į vertingesnes rūšis. Pavyzdžiui, ten, kur augo baltalksniai ir karklai, sodinami juodalksniai. Taip pat stengiamasi riboti invazinių augalų populiaciją.
Invazinė rūšis – tai sparčiai plintanti už savo natūralaus arealo ribų ir daranti žalą vietinėms ekosistemoms, žemės ūkiui, kraštovaizdžiui ir t. t. rūšis. Lietuvoje XXI a. pradžioje yra žinoma apie 548 svetimžemių augalų rūšių, iš kurių 18 rūšių yra invazinės ir dar apie 67 rūšių – potencialiai invazinės, ateityje galinčios kelti labai rimtų ekologinių problemų Lietuvos vietinėms rūšims. Todėl invazinius augalus, tokius kaip uosialapis klevas, baltažiedė robinija, raukšlėtalapis erškėtis, varpinė medlieva, vėlyvoji ieva, šluotinis sausakrūmis, reikia naikinti, kad jie neokupuotų platesnių teritorijų. Lietuvos ir Europos mokslininkų nuomone, invazinės augalų rūšys pasaulyje daro didelę žalą ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai, žmogaus sveikatai, todėl būtina mažinti ir kontroliuoti invazinių rūšių plitimą. Kaip pavyzdį galima paminėti Utenos vaikų ir jaunimo užimtumo centro teritorijoje šį pavasarį nukirstus invazinės rūšies uosialapius klevus (12 vnt.).
Spygliuočių parkuose, spygliuočiais apaugusiose kapinėse plinta viršūninis žievėgraužis, žievėgraužis tipografas (puola egles), dėl kurių džiūsta pušys ir eglės. Dalis pušų ir eglių yra apniktos šakninės pinties, kuri sukelia margąjį korozinį spygliuočių šaknų puvinį. Tai vyksta ne tik Utenoje, bet ir visame pasaulyje. Pažeistas pušis apninka liemenų kenkėjai, paspartinantys medžių nudžiūvimą. Vyresniuose medžiuose liga gali tęstis 10–20 metų. Liga vystosi paslėptai, tačiau pažeistus medžius lengvai išverčia ar nulaužia vėjas. Grupinis medžių džiūvimas (ką ir pastebėjome Vyžuonos parke, Vyžuonų kapinėse) – šakninės pinties pažeistų pušynų charakteringas požymis. Ligos, vabzdžiai puola nusilpusius ir stresą patiriančius medžius, kurie skleidžia ypatingą kvapą, nešdami žinią apie savo prastą būklę gentainiams. Medžiai nusilpsta dėl daugelio priežasčių: monokultūros, vasaros sausrų, šiltesnių žiemų, kai sudaromos palankios sąlygos išgyventi daugeliui kiaušinėlių ir lervų. Eglėms mūsų klimatas darosi per sausas ir per karštas. Kova su ligomis, kenkėjais – kuo skubesnis pažeistų medžių šalinimas, kad sergantys medžiai neužkrėstų sveikųjų. Pasak miškininkų, priemonių sustabdyti žievėgraužius nėra.
Serga ne tik spygliuočiai, bet ir uosiai. Uosių džiūtis, kurią sukelia atitinkamas invazinis patogenas, Lietuvoje aptinkamas virš 30 metų. Uosių džiūties sukėlėjas masiškai pažeidžia tiek brandžius medynus, tiek jaunus medelius. Dėl šios epidemijos šalyje jau prarasta daugiau kaip pusė prieš epidemiją buvusių uosių medynų. Paprastojo uosio populiacijai iškilusi didžiulė grėsmė išnykti.
Būtina kirsti nustelbtus, supuvusius, sužalotus, kenkėjų numarintus medžius. Stengiamasi užtikrinti, kad gatvėse neliktų pavojingų, sužalotų medžių, jei tik įmanoma, tokie želdiniai keičiami naujais. Dažnai daugiabučių namų gyventojai prašo šalinti medžius, augančius arti namo ir užstojančius šviesą, – dažniausiai tokie prašymai įvykdomi.
Utenos miesto ir rajono želdynuose sergančios medžių rūšys keičiamos atsparesnėmis ligoms, atsižvelgiama į dirvožemio sudėtį, reljefą, teritorijos hidrologinę būklę.
Kokie medžiai sodinami Utenoje?
Greta gatvių sodinami medžiai, pritaikyti augti urbanizuotose teritorijose. Miestą reprezentuojančiose vietose sodinami medžiai parduodami su žemių gumulu arba konteineriuose, atkeliavę iš Vokietijos, Olandijos, Lenkijos medelynų. Šie medžiai didesni, geras jų prigijimas naujoje vietoje. Be to, veislės sukurtos taip, kad medžiai yra vienodos, taisyklingos lajos, žemesni negu išaugę iš sėklų, o, pavyzdžiui, kaštonai – nebrandinantys vaisių. Tai patogu, nes neteršiami šaligatviai.
Kuriant Utenos parkus, daug galvojama apie biologinę augmenijos įvairovę – čia auga ne tik vietinės, bet ir kai kurios introdukuotos (svetimžemės) rūšys, tokios, kaip japoninis puošmedis, puošniosios katalpos, himalajiniai beržai, sidabriniai klevai. Šie medžiai ir krūmai žadina gyventojų smalsumą ir džiugina akį. Taip pat naudojamos vietinės paprastos, tačiau rečiau sutinkamos rūšys – vinkšnos, kalninės guobos, skirpstai, skroblai, juodalksniai ir kt. Gyventojai jas menkai pažįsta, bet turi galimybę pažinti, minėtus medžius pasodinus. Taip gausinama biologinė įvairovė. Parkuose daugiausia sodinami rūšiniai, Lietuvos medelynuose išauginti, medžiai, pritaikyti pagal augimo sąlygas (šlapia, sausa), atsižvelginat į dirvos struktūrą (smėlis, molis), sodinami medeliai ir plikomis šaknimis, jaunesni ir mažesni, negu prie gatvių, nes kai kurios rūšys, pavyzdžiui, juodalksniai, auga labai greitai, prigyja daug lengviau negu dideli atvežtiniai medžiai. Kiekvienais metais pasodinama medžių ir miesto daugiabučių namų kvartaluose.
2021 m. vien tik iš savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų, skirtų Utenos miesto ir rajono želdiniams atkurti, seniūnijoms nupirkta 3434 vnt. gėlių sodinukų ir vykdytos želdinių pasodinimo ir priežiūros paslaugos (pasodinta 240 vnt. krūmų ir medžių sodinukų, 34 m gyvatvorės). Atkreiptinas dėmesys, kad čia nėra įskaičiuoti iš kitų finansavimo šaltinių, projektų, akcijų atlikti želdinimo darbai. 2022 m. balandžio 12 d. Utenos rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis nupirkta 144 vnt. įvairių veislių medelių ir dekoratyvinių krūmų sodinukų, kurie pasodinti septynių Utenos rajono seniūnijų (Utenos, Saldutiškio, Kuktiškių, Leliūnų, Daugailių, Tauragnų ir Vyžuonų) viešosiose erdvėse, atėjus tinkamam gėlių sodinimo metui Utenos rajono seniūnijoms numatoma nupirkti 3836 vnt. gėlių sodinukų.
Šiais metais miesto kvartaluose bus sodinami medžiai, Krašuonos parke ties Krašuonos gatve – tęsiamas šlaito apželdinimas sedulomis, Vyžuonos parke prie Vyžuonos ir Utenėlės upelių – sodinami juodalksniai, paprastosios ievos „Colorata”, ant šlaito netoli Utenos daugiafunkcio sporto cenro – ąžuolai. Iš viso šį pavasarį planuojama pasodinti apie 60 medžių ir 30 krūmų. Vykdant Vyžuonaičio parko įrengimo projektą, šiais metais bus pasodinta 250 medžių (juodalksniai, ąžuolai, klevai ir kt.) ir 440 vnt. krūmų (sedulous, kalniniai serbentai, lazdynai, šaltekšniai ir kt.).
Informaciją parengė: Atstovė ryšiams su visuomene Lolita Kaminskienė