Atlyginimų atotrūkis tarp savivaldybių pasiekė naują rekordą

atlyginimasAtlyginimai Lietuvoje toliau kyla sparčiausiai nuo 2004-2008 m. stebėto bumo laikų. Statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2020 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis į rankas buvo net 12,8 proc. didesnis nei prieš metus ir siekė 967 eurus. Sparčiausiai 18-20 proc. darbo užmokestis po mokesčių augo Kalvarijos, Vilkaviškio, Šalčininkų, Tauragės, Utenos ir Anykščių savivaldybėse.

Kokios gi šio atlyginimų spurto Lietuvoje priežastys? Be įtampos darbo rinkoje, kurios nenumalšino nė pandemijos keliami ekonominiai iššūkiai, impulsą kilti algoms suteikia kasmet keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas sukelia spaudimą ir visai likusiai atlyginimų vertikalei. Lietuvoje šis dydis pastaraisiais metais buvo keliamas itin sparčiai. Pernai MMA pakelta beveik dešimtadaliu, o šiemet – dar beveik 6 proc. Pagal MMA Lietuva lenkia ne tik Bulgariją, Vengriją, Rumuniją, Kroatiją, bet ir kaimynes Lenkiją, Latviją, Estiją bei Čekiją ir Slovakiją.

Vis dėlto, vien bendrais vidurkiais kliautis negalima, jie užčiuopia toli gražu ne viską. Vertinant įvairiais pjūviais, darbo užmokesčio augimas šalyje nėra tolygus, o skirtumai kai kur rekordiniai. Pavyzdžiui, didėja algų atotrūkis tarp pažangiųjų ir atsiliekančių regionų.

Tiesa, reikia pripažinti, kad pernai nebuvo savivaldybės, kurioje atlyginimai būtų kritę. Sparčiausiai 18-20 proc. darbo užmokestis po mokesčių augo Kalvarijos, Vilkaviškio, Šalčininkų, Tauragės, Utenos ir Anykščių savivaldybėse. Tuo tarpu vangiausiai algos augo Neringos (5,1 proc.), Druskininkų (5,7 proc.) ir Palangos (8,2 proc.) savivaldybėse. Pastarieji skaičiai visiškai nestebina, juk Neringa, Druskininkai ir Palanga – kertiniai Lietuvos poilsio, turizmo ir rekreacijos taškai, atsidūrę karantino ir keliavimo ribojimų smaigalyje. Taigi, daugelis šiuose rajonuose veikiančių su turizmu, sveikatingumo paslaugomis susijusių įmonių algų kelti neturi galimybių. Jos šiuo metu sprendžia gerokai opesnius išlikimo ir specialistų išsaugojimo klausimus.

Didžiausiais atlyginimais pasižymi didieji Lietuvos miestai – vidutinis neto darbo užmokestis Vilniuje 2020-ųjų pabaigoje siekė 1082 eurai., Kaune – 1005 eurai, o Klaipėdoje – 1003 eurai. Tai pagrindiniai mūsų ekonomikos židiniai, kuriuose darbo rinkos pulsas aukštas, o pasiūlymai dirbti sutraukia darbuotojus iš visos Lietuvos. Be to, tai ir pagrindiniai mūsų švietimo bei aukštojo mokslo centrai, į kuriuos suvažiavę studentai neretai užmezga darbo santykius ir pasilieka.

Likusi Lietuva nespėja vytis. Liūdina tai, kad tik šios trys didžiųjų miestų savivaldybės iššoka virš Lietuvos atlyginimų vidurkio. Žemiausiais atlyginimais į rankas pasižymi Zarasų ir Varėnos savivaldybės – jose atitinkamai vidutinės algos sudaro 702 ir 710 eurų. Ne ką jos didesnės ir Ignalinoje, Lazdijuose, Pasvalyje bei Radviliškyje. Šiuose rajonuose atlyginimams įsibėgėti neleidžia lėtėjantis ekonominis pulsas. Neslopstant gyventojų migracijos ir telkimosi į miestus procesams, mažėja pirkėjų ratas ir galimybės verslams augti. Susidurdami su seklėjančia rinka, smulkūs regionų verslai neturi galimybių kelti atlyginimų tuo dar labiau įsukdami mažėjančios perkamosios galios spiralę.

Taigi, dėl šių priežasčių, regioninis atlyginimų atotrūkis pernai metų pabaigoje buvo rekordinis ir siekė net 381 eurą. 2019 m. pabaigoje šis skirtumas siekė 349 eurus – beveik dešimtadaliu mažiau, o prieš penkis metus jis tesudarė 237 eurų.

Atlyginimų vidurkis Lietuvoje turėtų kilti ir šiemet. Nors šių metų pradžia vangi ir ūkį kausto karantinas, o statybų sektorių – seniai neregėta žiema, vis dėlto, to nepakaks atlyginimų augimui užgniaužti. INVL prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šiemet kils 5 proc. Be to, algų vidurkius kaitins jau suplanuotas darbo užmokesčių augimas viešajame sektoriuje. Dėl padidinto bazinės pareiginės algos didžio kils atlyginimai visiems valstybės tarnautojams, pareigūnams, teisėjams, kariams, politikams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, tarp kurių patenka ir socialiniai darbuotojai, pedagogai, ikimokyklinių ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojai. Energijos atlyginimų augimui įlies nuo metų pradžios 35 eurais pakelta mėnesinė minimali alga – ji šiuo metu siekia 642 eurų „ant popieriaus“, arba 460 eurų „į rankas“. Vis dėlto, regioniniams darbo užmokesčio skirtumams mažėti bent jau kol kas prielaidų nėra.

atlyginimas

Komentuoti


Dienos informacija


Dienos vardadieniai:

Savaitės populiariausi

Institucijos pasirengusios kovoti su žolės deginto...
10 Bal. 2021 07:41 - Super UserInstitucijos pasirengusios kovoti su žolės degintojais

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamen [ ... ]

Plačiau
Aptartas Utenos verslui ir inžinerinei pramonei tr...
10 Bal. 2021 07:44 - Super UserAptartas Utenos verslui ir inžinerinei pramonei trūkstamų specialistų rengimas

Balandžio 8 dieną Utenos rajono savivaldybės ad [ ... ]

Plačiau
Unikalūs uteniškių eksponatai – Sankt Peterburge...
10 Bal. 2021 07:42 - Super UserUnikalūs uteniškių eksponatai – Sankt Peterburge

2021 metų balandžio 2 dieną Sankt Peterburge (R [ ... ]

Plačiau

PRISIJUNGIMAS / REGISTRACIJA

Apklausa

Ar laikotės karantino?

Naujausi skelbimai

Pulsar Thermion 2 XP50,Pulsar Helion 2 XP50 Pro,Trial 2 LRF
( / Audio/Video technika)

Pulsar Thermion 2 XP50,Pulsar Helion 2 XP50 Pro,Trial 2 LRF
03-21-2021

VANDENS ŠULINIŲ VALYMAS Tel.864385273
( / Darbas, paslaugos)

noimage
03-02-2021

SUPERKAME automobilius
( / Transporto priemonės)

noimage
02-22-2021

SKUBIAI PERKU 2 -JU KAMBARIU SUREMONTUOTA BUTA,
( / Nekilnojamasis turtas)

noimage
02-10-2021

Naudotas kompiuteris
( / Kompiuterija ir ryšio priemonės)

Naudotas kompiuteris
01-23-2021

Perku buta Utenoje
( / Nekilnojamasis turtas)

noimage
01-11-2021

Please publish modules in offcanvas position.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Daugiau informacijos apie slapukus ir kaip juos ištrinti rasite čia.

  
EU Cookie Directive Module Information